BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

193 žodžiai

2016-08-23


Ir vėl stoviu prie jūros kranto, ir vėl po keliolikos sekundžių laukimo, kol bangos užsimuš į uolas, užsidegu cigaretę. Giliai, iki plaučių gilumos, įtraukiu oro persmelkto dūmų ir bandau įtikinti save, kad tai padės. Padės užsimiršti, sakau sau ir nubraukiu plaukus sau nuo veido. Dievaž, kodėl aš čia? Kodėl aš vis dar čia?

Ir turbūt gyvenimas yra vienintelis mano pragaro ratas, kuris sukasi, virpa ir neša mane į juodžiausią minčių bedugnę. Mano visi mylimieji tampa paskutiniais iki karsto lentos, kol pasirodo kiti.

Ir vėl tos pačios pabaigos, tos pačios užverktos akys, ir tie paburkę rytai, užrakinti jo/mano/jų kambariuose. Ar aš to prašiau?

Ir kai sustingusiais pirštais aš braižiau ant jo kaklo paskutinį savo atsisveikinimo laišką, aš nuoširdžiai tikėjau, kaip vienuolė kristaus buvimu - o gal vis dar tikiu, kad tai paskutinis, kad tai paskutinis kartas kai jaučiau kraują pulsuojantį venomis, paskutinis kartas, kai mano burna džiūsta vien nuo minčių apie tai, kad jo rytojus priklauso kitai

ir tai tikrai paskutinis kartas, kai aš atiduodu save

Nes kitą minutę aš jau nebejausiu, mano virpulys pasibaigs, o iš sielos pavirtusios pelenais, išvirsiu jam paskutinį puodelį arbatos.

Ir aš tikrai būsiu ta, kuriai nereikės nieko, netgi savęs

-lapė

Patiko (0)

Rodyk draugams



Rašyk komentarą