BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Ar žinot kaip klaiku gulėti lovoje, kurioje niekas nemiegojo bent saują metų? Kaip klaiku žiūrėti į lubas, kurias paskutinį kartą glostė mirusio žmogaus akis?

kokia ta amžinybė yra, klausiu savęs eilinį kartą įsipylus juodesnio nei mintys espresso į jos puodelį. Bandau nukreipti mintis į knygas išrikiuotas dailiai į lentynas, laukiančias kieno nors prisilietimo.
- Ne dabar. - nusisuku nuo jų kaip kažkada nusisukau nuo visų, kuriuos kada nors mylėjau.

Neprisimenu šio namo tokio begarsio ir siurrealaus. Tyla niekada jai nepatiko, pamąstau sau ir atsisėdu ant dulkėmis nukloto fotelio. Mano telefone pasigirsta finkas ir aš pravirkstu savaitėmis trukusiu lietumi.

Kodėl aš jos nesiklausiau? Kodėl tik dabar to savęs klausiu? Kodėl tik dabar?

Ne. Aš klausiausi, bet ne pakankamai, kad išgirsčiau kaip ji su manimi atsisveikina.

Rodyk draugams

pasiilgti, nes…

2011-06-17

Jei būtų vienu mažiau, iš diskriminanto būtų galima ištraukti šaknį ir viskas būtų gražu ir paprasta. Bet kol kas dar nieko pakeisti negalima. Todėl ir žiūrima ne į akis, nes dar yra kitų neapžiūrėtų vietų.

O man patinka atsisveikinimai. Kai daug žmonių ir dar daugiau neleistinų bučinių. Istorija kartojasi. Pernai pasibaigė gerai, o šįmet?

Aš galiu Jūsų pasiilgti, nes kol kas dar nežinau, kaip čia viskas bus.

Rodyk draugams

Normalūs* žmonės eidami į namus atsisveikina. Uostant E621 kvepiančius pirštus su šypsena iškyla prisiminimai, kuriems suėjo tik septyniolika minučių. Kątik.

- Patys Jūs padlos (apsikabinimai, du).

- Pašokit (apsikabinimas).

- Nebežinau, kada pasimatysim, ilgėsiuos, jaučiu (apsikabinimas).

- Neik dar, pabūk (apsikabinimas).

- Ačiū, kad nebuvo šalta (apsikabinimas).

- Nelydėk gi, būk čia, linksminkis. Nereikia (apsikabinimas).

- Kelkis ir nesušalk (apsikabinimas).

- Jau kelintą kartą šian (šypsena ir apsikabinimas).

- Ooo, kas grįžo (apsikabinimas).

- Ne ne, išgyvensiu, viskas bus gerai (apsikabinimas).

<…>**

- Arbatos nekviesiu, jau per daug būtų. Viskas buvo gerai.

Šiandien aš iškrentu iš kontra-bandos konteksto, nes mano būseną nusakytų trys raidės. Tadas*** sako, kad aš esu pernelyg įvairiapusiška visiems, išskyrus jį. Jis per daug pasitiki savim, o aš jį sapnuoju naktimis, ir skauda man jį labiau, negu skyles pirštuose. Blakstienų galiukais piešiu naktį ir ašarų sirupu šlakstau pavasarius Jūsų širdyse. Ir keista, šįkart aš nieko nesiilgiu, priešingai - noriu nuo visko pabėgti. Padėsi man? Tadai.

___

* mūsų priešingybės? Jiems reikėtų atskiro įrašo. hm, gal tie, kurie telpa į standartus. Pernelyg lengvai.

** kupiūros reiškia ištrintus nereikšmingus (?) pokalbius, bet labiau - nemažą laiko tarpą.

*** Tadas visai ne Tadas, Jūs gi žinot. Tadas - gražus vardas.

Rodyk draugams