BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Saldu

2012-02-13

Mano mama sako, kad mano kambaryje nuolat tvyro acetono kvapas. Nejaučiu jo. Man čia kvepia žalia arbata su mėtomis ir dezinfekciniu skysčiu, dar šiek tiek vanile ir mišku, tuo, kuris visai prie pat, už lango, per kurį aš jį stebiu, vaizdą blukindama dūmų tumulais, kylančiais iš plaučių ir kartu pasiimančiais dalį nuoskaudų, kartinančių gyvenimą arba vaikščiojančių takeliu palei mano mišką ir besišypsančių. Aš vis dar atsimenu, kuriomis dienomis ir valandomis jis vedžioja šunį, ir visuomet beveik nevalingai išeinu į balkoną. Anksčiau vaikščiodavau šalia, o dabar niekas nebeužpildo tos erdvės ir man likusio laiko, tad tenka šildyti suledėjusias plyteles savo pėdomis ir stengtis nedūsauti.

Kartais svajoju atsikratyti to prakeikto atsakomybės jausmo ir eiti miegoti neužbaigus dienos darbų. Dar norėčiau nebūti tokia priklausoma nuo šiuolaikinių technologijų ir nepulti į depresiją vos tik kažkam sugedus. Pamenu, kaip jis juokdavosi iš manęs, kai keldavau mažytes isteriškas scenas. Žinojo, kad aš neatsispiriu jo šypsenai. O jei netyčia būdavau apakusi, nusivilkdavo marškinius ir apgaubdavo mane jais ir savo rankomis. Jo rankos, jo kvapas, jo kūnas ir jo prisilietimai priversdavo viską užmiršti. Kol neėmė erzinti.

Rodyk draugams

Storu sluoksniu kokosų aliejaus padengsiu tavo lūpas.

-Šššš. Nieko nesakyk.

Silpnybes patenkinsiu tik savo. Liepsiu bučiuoti tau šypseną vaidrodyje. Tau skaudės, o man patiks. Studijuojant mano anatomiją liepsiu garsiai skaičiuoti. Viena, dvi, trys. Cigaretės. Paskutines atiduosiu tau, turėkis. Įsikabinusi į tavo plaukus, supynes įsivaizduosiu. Tyliai ir ramiai laižysiu liepsnas ugnies. Raudonas, pasisotinusias riksmu iš plaučių.

Tu pyksti, nes nežinai. Vargu ar sužinosi. Apkurtęs nuo tylos, truputėlį praverta burna… Bet leisiu tau matyti. Rėksiu: -Skaičiuok!

***Viena, dvi, trys.

Š’g.

Rodyk draugams