BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Skeletai ir daug spintų.

Nuo žiemiško šalčio kaista mano skruostai. Plyšta širdis iš sielvarto ir laimės. Plėšau į skutelius sveiką protą ir logiką. Kaip norėčiau pagrįsti jausmus faktais, išgyvenimais, patirtimi. Nėra, nėra. Nepyk, jei vidury nakties, uždėjusi karštus delnus ant tavo kaklo, ilgai tylėsiu. Nepyk, jei tais pačiais delnais brauksiu ašaras, kurios žino per daug. Jei vadeliosiu tris šimtus ir dvidešimt žirgų, tamsiai mėlynais karčiais, į kitą pusę nuo tavęs- nepyk. Aš sakiau, kad niekur nedingsiu. Sakiau, kad ir kaip stumtum mane pamatyti, koks šunsnukis esi- aš nesitrauksiu. Per vėlu, jau tamsu.

Š’g.

Rodyk draugams

Užsimerkiu ir visa grįžta,
Nors trumpam, bet užplūsta sielą,
Nors trumpam, bet pripildo širdį…

Girdžiu, šnabžda, Tu gražiai rašai, Tavo tokia laki vaizduotė, ir toks emocionalus veidas, gali padaryt tokias liūdnas akis, kai esi tokia laiminga, Tu nepakartojama.
O aš norėčiau nemeluoti, norėčiau žinoti, kad tai tiesa. Kad viskas išgalvota ir kad aš tik maža kvaila mergaitė, norinti gyventi didelį gyvenimą.
Pilve pražydo sakuros, ir ne kutena, - pykina. Jo balsas erzinančiai kimus ir vienintelis, kurį girdžiu sapnuodama savo nemigos minutėmis. Nebeprisimenu, kas buvo prieš mėnesį, ir negaliu pasakyti, ar tai tas pats, ar praies. Tikiuosi, vis tikiuosi. Ne kad praeis, o kad tęsis, laimingai, pagaliau, aš nusipelnau paveikslinės laimės. Ar vienas siejantis fenomenas - tai jau ženklas? Vietoj kombinacijos Ctrl+C paspaudžiu Ctrl+jo vardo raidė. Išplėščiau mygtuką, jei nebūtų toks reikalingas.
Žemės trauka jau nebeegzistuoja. Atsiradusi tik D. trauka, veikianti mane, ir jai priešinga, veikianti jį. Kas daugiau atsisuktų kartu su manimi? Rytoj aš Tau grąžinsiu pinigus. Prabilk.

Noriu pasislėpti po Marsu, nes man darosi gėda prieš save. Aš sakiau visiems eiti ir daryti, kai pati dvejoju. Kvaila mergiotė, kaip tūkstančiai kitų. Nebūk, nebūk, nebūk, išeik ir būk ta kontra-bandininke, kuria skelbiesi esanti. Nesusimauk.

Rodyk draugams