BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Backspace mygtukas ketina protestuoti prieš nuolatinį jo maigymą. Skambu kvailai it tuščia taurė, o venomis teka jau nebežinia kas – turėtų kraujas, o atrodo, kad tik vynas, skiestas arbata. Daug arbatos, daug vyno. Daug šypsenų, tokių tikrų, nesuvaidintų. Ilgainiui pavyko atsirinkti, kas yra tikra, o plastiką išmesti pro balkoną. Norėtųsi rašyti apie kaulų rinkinius, neatsparų imunitetą ir laimę, o lapas tik prisipildo vardu. Vienu vieninteliu, gražiai skambančiu, neypatingu.

Naiviai tikiu, jog esu vienintelė, šiuo metu galinti sutramdyti liūtą , vien žvilgsniu sustabdyti automobilį, šypsena paskandinti meilę, blakstienomis nupūsti sniegą. Tikėjimas yra gėris, net jei tai ir naivu. Gyvenimas kupinas paradoksų ir absurdų, jis ištinka netikėtai ir taip pat kartais virsta į egzistenciją.

Ryškūs krumpliai, odinis laikrodis, vyriškais kvepalais atsiduodantis sniegas automobilyje…

Pastarasis laikinas, labai laikinas, šiluma ištirpdo jį tarytum sapną. Sniegas laikosi tiek, kiek trunka bučinys, toliau šnabždesiai, dingimai, ir įvykiai, kurių nevalia sužinoti net artimiausiems. Pyksta, nežino – jų gyvenimuose panašūs dalykai nesideda. Bet vadina angelu, nuolatos vadina angelu.

Apgirtimas nėra pasiteisinimas.

Aš ne girta, bet viskas taip banalu. Ar jauti?

_____

nėra nei vieno atsitiktinio žodžio, palyginimo ar kablelio. bet ne, visa tai nesietina su realybe. brangioji suprastų, dievas mato (o jis yra?), džiaugiuosi, jog jos čia nėra.

Rodyk draugams

Užsimerkiu ir visa grįžta,
Nors trumpam, bet užplūsta sielą,
Nors trumpam, bet pripildo širdį…

Girdžiu, šnabžda, Tu gražiai rašai, Tavo tokia laki vaizduotė, ir toks emocionalus veidas, gali padaryt tokias liūdnas akis, kai esi tokia laiminga, Tu nepakartojama.
O aš norėčiau nemeluoti, norėčiau žinoti, kad tai tiesa. Kad viskas išgalvota ir kad aš tik maža kvaila mergaitė, norinti gyventi didelį gyvenimą.
Pilve pražydo sakuros, ir ne kutena, - pykina. Jo balsas erzinančiai kimus ir vienintelis, kurį girdžiu sapnuodama savo nemigos minutėmis. Nebeprisimenu, kas buvo prieš mėnesį, ir negaliu pasakyti, ar tai tas pats, ar praies. Tikiuosi, vis tikiuosi. Ne kad praeis, o kad tęsis, laimingai, pagaliau, aš nusipelnau paveikslinės laimės. Ar vienas siejantis fenomenas - tai jau ženklas? Vietoj kombinacijos Ctrl+C paspaudžiu Ctrl+jo vardo raidė. Išplėščiau mygtuką, jei nebūtų toks reikalingas.
Žemės trauka jau nebeegzistuoja. Atsiradusi tik D. trauka, veikianti mane, ir jai priešinga, veikianti jį. Kas daugiau atsisuktų kartu su manimi? Rytoj aš Tau grąžinsiu pinigus. Prabilk.

Noriu pasislėpti po Marsu, nes man darosi gėda prieš save. Aš sakiau visiems eiti ir daryti, kai pati dvejoju. Kvaila mergiotė, kaip tūkstančiai kitų. Nebūk, nebūk, nebūk, išeik ir būk ta kontra-bandininke, kuria skelbiesi esanti. Nesusimauk.

Rodyk draugams