BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Backspace mygtukas vis dažniau stringa, bet man ir negaila. Reikėtų atprasti trinti ir priprasti prie logaritminėmis rūgštimis aplaistytų rankų ir diskriminantų, iš kurių šaknis išsitraukia tik pavyzdinėse užduotyse. Taip jau kartais susiklosto gyvenimas, kad miegi arba viena, arba su matematika. Kas būtų patikėjęs?

Juokiuosi basomis kojomis slidinėdama ant sniego. Juk tai, kad turiu galybes randų neturi priversti manęs būti nelaiminga. Ne randuose esmė, nors jie ir būtų pateisinama priežastis liūdėti. Tačiau turėdama, kas mane sugauna, kai nuogos pėdos paslysta, aš nieko nebijau. Mane užliuliuoja, dainuoja laimę, glosto nugarą ir širdį, tokią mažytę, kaip tas bejėgis kairės rankos kumštukas. Buvau įpratusi užmigti tvirtai suspaudusi vyrišką ranką ir jausdama švelnias lūpas ant dešiniosios menties. Tada ir patikėjau, kad galiu. Galiu gyventi ir viena. Tiksliau, pati.

Ir nieko baisaus prieš miegą kalbėtis su savimi, jei niekas nepašnabžda, kad viskas bus gerai. Visada būna. Reikia tuo tikėti, net kai ta frazė nuvalkiota tiek, kad atrodo dirbtinė.

*Taip mane sakyti mokė vienas žmogus, kuris beveik nieko neįsileidžia į savo namus, kuomet pertvarkinėjau jo spintą. Nesiginčiju, smagu tikrai buvo.

Rodyk draugams

Išsipaišius sintetinę šypseną, aš leidžiu pasauliui juoktis iš manęs. Aš klounas, artistas, savo gyvenimą parduodantis už kelias sekundes ovacijų.

Tu juokiesi? Kodėl nesijuoki, tu turi būti laimingas. Juk visi yra laimingi.

Scenarijus užkalkėjusiai sąžinei. Sako, būti laimingu yra svarbiausia, sako, tokie mes ir iš tikrųjų esame - vos gimę, laimingi. Be proto laimingi.

Tačiau kodėl aš nesu? Nejaugi man reikia apsimesti, kad viskas gerai, paversti save kvaile ir tikėtis, kad vaikytis kažkokios ekstazės yra normalu? Nejaugi tai normalu?

Gal. Gal kaltas mano patologiškas požiūris, kad tikra laimė yra trumpa ir skausminga. Kad ji apsilanko retai, nurausvina tavo skruostus, leidžia save užuosti ir tuoj pat palieka. Su kartėliu ir norėjimu dar.

Jums atrodo, kad aš nekenčiu būti laiminga? Klystate.

Tačiau aš, kaip dauguma jų, laimingųjų, nebandau tokia tapti bet kokią kaina. Aš nepervertinu to jausmo, tiesiog bandau jį suprasti kaip galima geriau. O tam tikrai nereikia viešų deklaracijų, jog esi laimingas. Tam nereikia baltutėlės šypsenos. Tereikia jausti.

ir tiek.

Tikiuosi, kad jūs prieš sakydami, jog esate laimingi, paklausite savęs ar tai yra tiesa ar tik kaukė.

Lapė

Rodyk draugams