BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Aš Tave taip beprotiškai. Taip nelogiškai.

Naktys virsta vasara. Dienos virsta tropikais. O Tu nesislėpdamas, nesidrovėdamas stovi tarp vėsaus vandenyno ašarų džiaugsmo ir manęs. Lipnūs pirštai, prakaituoti delnai, drėgnos lūpos. Kodėl Tavęs nėra, kai reikia apkabinti. Kodėl lubos tampa akių draugėmis, o kambarys- svajonių miestu. Miesto stogai banguoja it jūra? O gal aš linguoju kėdėje.

O Tu ateik, ateik. Nebijok tiesos, kaip nebijo jos Tavo apsvaigusios mintys.

Š’g.

Rodyk draugams

Geriau bėk.

2011-01-09

Žiūrėdama į niekur, pro nešvarų langą. Paskęstu, nors jaučiu šalia esantį.

Variklis šilku riaumoja, viena ranka ant mano šlaunies. Juodą pasaką skaitau, žiūrėdama į priekį. Negaliu sau atsakyti. Negaliu, nes neturiu logiško atsakymo. Išvis, kas yra logiška tarp manęs ir Tavęs? Naktyje pradingusios istorijos, kurios niekada neišvys dienos šviesos…

Ramus balsas ir karštos akys. Dar karštesnis nenuspėjamumas, prisilietus prie lūpų. Kodėl aš čia? Mylėjau Tave per visus randus, visas kulkas, per visas sienas, kurias bandei statyti. Kodėl aš nebijau? Kodėl veidu nugriuvus į pagalvių tūkstančius, duslius atodūsius nusiunčiu Tau mintimis. Mylėjau, pats juokingiausias žodis, kalbant apie save. Nes aš žudžiau, juk sakei. Skausmui, matyt neįmanoma atsispirti. Kartais skauda gerai.

Ir toliau pasiduodu jėgai, einant tamsiu kiemu link durų. Žinau neatsisukti, nes Tu vis dar ten. Man nebereikia svajoti, nes tu mano realybė.

Š’g.

Rodyk draugams