BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Moterys.

2012-03-08

Mes kenčiame tyliai.

Vienos, naktimis, basomis, kartais su juodais aukštakulniais. Juodais, būtent. Gulime ant lovos krašto, kojomis liesdamos grindis. Kartais nuogos, kartais su juodais apatiniais. Ir ilgimės, to ko nėra.

Pirštais paglostau savo kaklą. Patikrinu ar po krūtinkauliu vis dar plaka. Aukštus kuodus susirišusios, moterys išsibarsčiusios visam mieste. Smilksta tarp pirštų, naktinė auka. Lietui lyjant, sniegui krentant- muzika groti nesustos. Nesustos verpti audeklų naktis. Juodai baltos fotografijos akyse, raudonas vynuogynas ant lūpų. Planuoti bei regzti tinklų nesustos našlės prigimtis.

Pavojingai ilgom kojom ir stipriu odos kvapu, viliosim Juos visą gyvenimą. Dainuosim pasakas tyliai, prieš miegą. Klubais užsūpuosim į sapną. Nuovargio išdažytom akim mylėsim, kad ir kas Jie bebūtų. Tad, mylėkit už tą tylą, nes galėtume rėkti.

Š’g.

Rodyk draugams

Mes nurimstam ir šypsomės, kai jie glosto mums nugaras, nes mes ir vėl nubudom paryčiais. Mūsų kūnais bėgioja maloniausi pasaulyje šiurpuliukai, kai jie nubudę bučiuoja išsišovusias mentes. Mus užlieja palaima, kai miegodami jie prisitraukia mus arčiau ir nepaleidžia visą naktį. Mes juokiamės, kai jie tvirtais pirštais skaičiuoja mūsų šonkaulius. Mes liekam apstulbę ir įsimylim, kai jų pagarba mums yra didesnė, negu neišmatuojama mūsų pačių savigarba. Mes gyvenam, kai jie yra šalia.

Rodyk draugams