BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Taip jau kartais atsitinka, kad tenka nubusti prirūkytoj vyninėj tarp daugybės pseudobohemiškų žmonių, vis klausinėjančių, kodėl aš jo nepalieku, jeigu jis permiegojo su kita. Jiems tik šypsausi, jie to nesuprastų ir nenori suprasti, bet Jums aš pašnabždėsiu. Nors gal ir žinot, jei čia lankotės, bet jeigu netyčia būtumėt nesupratę…

Jeigu fizinė neištikimybė yra baisiausia, ką gali padaryti partneris, vadinasi, vienintelis saitas, laikęs žmones kartu, ir buvo tas fizinis ryšys. Skaudžiausia būtų sužinoti, jog mane išdavė moraliai. Kad manimi nebepasitiki, kad aš žinau daug mažiau, negu kita, kad negaliu būti ta, kuri jį palaiko ir su kuria jis diskutuoja. Dėl fizinės neištikimybės nieku gyvu nepalikčiau mylimo žmogaus, nebent seksas perkoptų į mylėjimąsi. Tačiau susimąstyčiau, ar tai nereiškia, kad kažką darau netinkamai.

O sakė, kad aš būčiau ideali mergina. Matyt tik todėl, kad sakiusiajam niekuomet nepriklausysiu. Šypsokitės, mielieji, (kol nesate sovietiniam bunkery).

Rodyk draugams

Laisvę žmogui.

2010-11-11

Neištikimybe žmonės apkaltinami ne tada, kai valandų valandas visų akivaizdoje stovi apsikabinę.

(- Dabar galėčiau tiesiog taip kristi ir neatsikelti iki rytdienos.
-Krisk.
Nuogą petį švelniai monotoniškai brauko jūros vandens nugludinti pirštai, o jautri mano oda geria jo marškinių kvapą į save. Kad niekad nepamirščiau. Jo mergina (o ji per daug manimi pasitiki, kad galėtų tikėti, jog išdrįsčiau jai smogti) sako, kad šiandien jau niekas nebestebina. O mes tik žmonės, primityvūs egoistai, besidžiaugiantys atradę, jog ne vieninteliai jaučiamės užstrigę.)
Neištikimybe žmonės apkaltinami tada, kai dingsta penkiolikai minučių.
(- Man skauda galvą. Einam į kiemą?
- Tik pasiimu cigarečių.
Kieme lyja ir šalta, paltai viduje, nuogi pečiai pašiurpsta. Paslaugiai mirkteli automobilio lempos. Užvedamas variklis, kad būtų šilčiau. Gimtadienių ir lietaus sintezė visuomet veikia vienodai. Nemaloni patirtis leidžia išklausyti tik keturias dainas. Žmonės keičiasi, dainos šįkart groja nuosekliai, niekas jų neperjungia vos prasidėjus priedainiui. Dar viena naktis ir tai taps visu gyvenimu.)
Šįkart niekas nieko nesužino, tik jauti, kaip langai pasidengia neištartais žodžiais, kaip nebereikia, kad sušildytų miegmaišis, kaip nurimsta skrandis, kaip nebeužtenka gimtosios kalbos, kaip drąsa ir sąžinė pasišalina per plonytę membraną, skiriančią šį ir kitą pasaulį. Atsidaro durys, priartėja vyriškas veidas, bučiuojant kaklą užtenka pasakyti, kad daugiau nebeišvys nieko, jei nepasišalins tuojau pat, ir tas pats veidas nutolsta, prisipildo savo stiklą viskio ir iš visų jėgų stengiasi užmiršti, kas buvo.
Dėl visko kalti išprovokuoti pažadai, tuo svarbiausia bus įtikinti aplinkinius, kai kartu pagaliukais valgysit vakarienę. Iš tikrųjų, vakarienė tik pretekstas užsibūti. Išgėrus negalima vairuoti, namuose daug laisvų lovų, o mėgstamiausios, lyg tyčia, sutampa. Viskas bus gerai, nes sienos ne visuose namuose turi akis ir ausis.
Tik dabar raudona, šiukštu negalima nė vieno iš Jūsų trukdyti. Pirštais iš atodūsių rašot laiškus ant medinių grindų. Vėliau siųsit vienas kitam ultratrumpomis elektromagnetimės bangomis. Juk visas gyvenimas, tai fizika ir chemija?
***
Nežinau, ar būtina tai pažymėti, bet dėl visa ko priminsiu, jog tai, kas čia parašyta, neprivalo būti realybė. Neprivalo būti išgyventa mano pačios ar Jūsų. Bet įsidėmėkit, ir nebijokit nieko.
La Mar

Rodyk draugams