BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

ten, kur visi

2011-05-21

Kaip kartais man viskas atsibosta, kaip norisi pabūt banaliai. Pamiršti visus kontra-, ir įsilieti į bandą. Pilkais megztukais iki kelių ir raudonais nagais, dirbtinai retkarčiais šypsotis ir  nuoširdžiai ant visų pykti. Manimi netiki, kai sakau, kad žudau žmones, o įkalčius sudeginu, ir ačiū dievui. Mažiau problemų. (šypt)

O kodėl aš negaliu kaip eilinė mergaitė paverkti, kad man nesiseka? Kodėl aš nemoku būti kale, kartis ant kaklo ir šypsotis į veidą, nuviliojus svetimą vyrą? Paisau tik savo pačios dorovės normų, bet paisau, ir kažkas kirba, neleisdamas būti. Jaučiuosi tarsi vaikščiodama degančiu lynu virš bedugnės, o paklausta, ar man gerai sekasi, pasimetu nebežinodama, ką atsakyti.
- Blogai ! Juokauju. Man juk viskas visuomet būna gerai. Kitaip negalėtų.
Sakiau, nereikia bijoti būti tuščiais žmonėmis, bet pati to bijau. Turiu šešias valandas, kad vėl šypsočiaus, kad būčiau laiminga, kad būčiau tokia, kaip visuomet. Nenoriu. Nenoriu būti ten, kur visi. Ar blogai, ar blogai, jei brangiausi žmonės atsibosta ir tampa nebepakenčiamais? Galybės klausimų, tik ar kas gali atsakyti?

Rodyk draugams

Išsipaišius sintetinę šypseną, aš leidžiu pasauliui juoktis iš manęs. Aš klounas, artistas, savo gyvenimą parduodantis už kelias sekundes ovacijų.

Tu juokiesi? Kodėl nesijuoki, tu turi būti laimingas. Juk visi yra laimingi.

Scenarijus užkalkėjusiai sąžinei. Sako, būti laimingu yra svarbiausia, sako, tokie mes ir iš tikrųjų esame - vos gimę, laimingi. Be proto laimingi.

Tačiau kodėl aš nesu? Nejaugi man reikia apsimesti, kad viskas gerai, paversti save kvaile ir tikėtis, kad vaikytis kažkokios ekstazės yra normalu? Nejaugi tai normalu?

Gal. Gal kaltas mano patologiškas požiūris, kad tikra laimė yra trumpa ir skausminga. Kad ji apsilanko retai, nurausvina tavo skruostus, leidžia save užuosti ir tuoj pat palieka. Su kartėliu ir norėjimu dar.

Jums atrodo, kad aš nekenčiu būti laiminga? Klystate.

Tačiau aš, kaip dauguma jų, laimingųjų, nebandau tokia tapti bet kokią kaina. Aš nepervertinu to jausmo, tiesiog bandau jį suprasti kaip galima geriau. O tam tikrai nereikia viešų deklaracijų, jog esi laimingas. Tam nereikia baltutėlės šypsenos. Tereikia jausti.

ir tiek.

Tikiuosi, kad jūs prieš sakydami, jog esate laimingi, paklausite savęs ar tai yra tiesa ar tik kaukė.

Lapė

Rodyk draugams