BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Tapytojas

2011-09-22

jis sėdėdamas priešais, tikrai nemato mano susivėlusių plaukų ir nuo begalinių nemigos naktų rožėmis virstančių akių baltymų. Aišku, jis nepastebi ir laibėjančių riešų bei stipriai nukramtytų lūpų, kurios visgi išduoda. Myliu. Bet ne jį.

vedžiodamas pirštu per prastą popierių jis pastebi, kad aš kažką slepiu. Sako, kad Laikas yra kažkur mano rankinėje, taip stipriai spaudžiamoje prie šlaunų, o aš bandau apsimesti, kad tai tik pinigai. Jis be abejonės teisus, nes ant vienos kupiūros esu užsirašiusi išvykimo laiką, gi užsirašyti kitur nebuvo kaip. Mylimieji nelaukia, nelaukiu ir aš.

Tapytojas žvelgia į mane pro popierių, jis filtruoja mane ir dalis to, kas pasiekia jį yra be galo švaru. Nėra manyje jokio purvo, tikina jis. Aš jį užtikrinu, kad tai daugiau nei purvas, bet kažkodėl jis tik palinguoja galva ir sušnibžda:

Nepasikeitei. Tu visada būsi ta pati. Ta pati.

Prisimenu staiga tą momentą, kai jis manyje pailko primąjį potėpį. Praėjo jau keleri metai. Mes nebeaugame, mes tik stovimi šalikėlėje ir laukiame vėl, kol kas nors nuspalvins mus. Tik kontūras, vienas plonytis kontūras.

Už spalvas, kad ir kokios tamsios jos bebūtų.

Lapė

Rodyk draugams

Bėgam, kaip krūva voveryčių vienam rate. Godžiai laižom šokoladu ištepliotus pirštus. Miegam dienomis, bėgam naktimis. Šlapiom blakstienom bėgam per rudens dulksną, nei karto nesudvejoję. Neatsisukinėdami per daug, skrodžiam realybę, kertam visas įmanomas ribas. Kartais plaukus priveria pasąmonės žaidimai.

Kai net blankios naktinės lemputės tampa per daug. Sugebėk praplėsti vyzdžius ir griebti aistrą už plaukų. Net jei tavo nagų lakas nusitrynęs ir tu mieliau gulėtum pirštukus prispaudusi nugara…

Net jei tavo vyriškas aromatas išsisklaidė tarp sienų ir šiuo metu jis guli šalia, kvepiantis lygiai taip pat kaip tavo paklodė.

Savo troškimais sugėdink namų akis.

Š’g.

Rodyk draugams