BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Jis su kostiumu. Jis be marškinių, nes juos pasiėmiau aš. Jis su šypsena. Pačia gražiausia šypsena pasaulyje. Ji tik man man ir man. Susitikus vidury kelio, kurį abu kertam į skirtingas puses, tik ta šypsena ir belieka. Ir  tas erzinantis įprotis rankas visuomet laikyti kišenėse. Kažkaip atrodo, kad šalia jo telefono ir rankos, toje kišenėje ir ta dalis manęs, kurią jis pasiėmė. Neatsisklausęs, žinoma. O kur daugiau jis ją galėtų laikyti?

Įdomu, ką dabar jis manyje parašys. Būdamas šalia įrašė daug ką. Tik sapnuodama pajėgiu viską prisiminti. Tvirtai žinau tik vieną - ta iš mano veido jau daugiau nei metus taip ir nedingstanti šypsena - tikrai jo darbas. Pasekmė. Ne rutina. Paradoksalu, bet viskas juk prasidėjo juokais. Baigėsi šypsenomis. Šiąnakt sapnavau garsą izoliuojantį rūką. Jis stovėjo toli nuo manęs, bet aš vis tiek girdėjau, kaip jis mane šaukė. Nors ir vaizdas, ir garsas buvo intensyviai slopinamas. Aš žinau, kuo tas slopinimas vardu.

Rodyk draugams

Mus skyrė miškai, upės, ežerai. Nuo pievų rūkas kilo. Skirtingose miesto pusėse, sėdėjom vienas prieš kitą.

Žaibo greitumu, atmerktomis akimis, pamačiau ateitį. Tarp paslapčių, kurios plėšo mano vidinius organus. Tarp nutylėtų sakinių, nutylėtų žodžių, nutylėtų simbolių. Su pilvu, pripildytu drugeliais rudomis akimis. Šiltais delnais save apkabinusi, pasisuku į šoną ir juokiuosi. Ar kadanors nugalėsiu tai, ko neturiu. Ar tai ką turi Tu ir Ji, kada nors bus įveikiama? Iš tavo šypsenos blausioj kambario šviesoj- sunku spręsti kas bus rytoj. Kas bus poryt, kas bus už mėnėsio?

Tyla, tai garsiausia rauda. Lietui lyjant, vandeniui pavirstant ledu, vis kartosiu neapgalvotus sprendimus. Pasikartojančiai atsivers durys. Pasikartojančiai apkabins rankos. Pasikartojančiai lauks širdis.

Š’g.

Rodyk draugams