BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Mes juk visos sakome, kaip svajojam apie vyrus su kostiumais, stipriai kvepiančiais kiek aštrokais kvepalais. Tvarkingus, švelnius, mandagius. Bet ištirpstame tik tuomet, kai pagalvojame apie juos prieš užmiegant - švarkas ir marškiniai jau atšalę ant kėdės atlošo, kvepalai nusitrynę į paklodes, plaukai pasišiaušę, o vyrai tvirti, nuo prakaito blizgančiais kūnais, linkėdami jau ramesnės likusios nakties dalies, bučiuoja kaktą ir stipriai suspaudžia glėby.

***

Vasara, nes nušviesėjo plaukai, nukrito šortai, nuolat skauda galvą, bet aš tokia laiminga, kokia dar niekad nebuvau. Tik vėl viską kartinu negalėdama patikėti, kad šitai tęsis ilgai, ir pasąmonė jau pati piešia mano portretą - vaiduokliaujančios, sunkiai kvėpuojančios, gyvenimą iškeitusios į egzistenciją.

Rodyk draugams

Už sudžiovintas gėles šviesiose garbanose ir ne bet kokius vorus ant irklų. Už gražiausias rankas planetoje ir lietų iš giedro dangaus. Už sudilgintas kojas ir merginų pašnekesius apie kraują. Už baltus gražius nagus ir pūsles ant rankų. Už peršalimą ir mėlynę per visą nugarą (taip ir neuždarysiu vasaros apsirengus kuria nors iš savo mylimiausių suknelių - mat gražiausios man tos, kur nugara nuoga). Už tai, kad mes šiaip zjbs. Ir būtinai už bučinius.

Ne patys gražiausi žodžiai, bet ši vasara verta gerokai daugiau keiksmažodžių. Tik uždarysim gražiai, galbūt. Galbūt jau uždarėm. Idealiai.

Rodyk draugams

Aš Tave taip beprotiškai. Taip nelogiškai.

Naktys virsta vasara. Dienos virsta tropikais. O Tu nesislėpdamas, nesidrovėdamas stovi tarp vėsaus vandenyno ašarų džiaugsmo ir manęs. Lipnūs pirštai, prakaituoti delnai, drėgnos lūpos. Kodėl Tavęs nėra, kai reikia apkabinti. Kodėl lubos tampa akių draugėmis, o kambarys- svajonių miestu. Miesto stogai banguoja it jūra? O gal aš linguoju kėdėje.

O Tu ateik, ateik. Nebijok tiesos, kaip nebijo jos Tavo apsvaigusios mintys.

Š’g.

Rodyk draugams